- pusbonkis
- ×pùsbonkis (hibr.) sm. (1) Grv pusbutelis; jame telpantis kiekis: Nuo pusbonkio ir pasigėrėte visi rš. Pirmiau tep negerdavo, kap dabar, – b[uv]o tik pùsbonkiai Vlkv. Nupirko aliejaus pusbonkùtį – visas uždaras Alk. Prie jo be pùsbonkio neprieisi Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.